Riebalų nusiurbimas

Kas yra riebalų nusiurbimas?

Riebalų siurbimas – tai intervencinė procedūra, skirta kūno kontūrui koreguoti. Dažniausiai ji atliekama tiems pacientams, kurie net ir tinkamai maitindamiesi bei reguliariai sportuodami negali atsikratyti lokalių riebalų sankaupų. Riebalų siurbimas nėra kūno svorio mažinimo priemonė. Riebalų siurbimas netinka celiulito gydymui.
Riebalų nusiurbimas gali būti atliekamas daugelyje kūno vietų (dažniausiai siurbiamas juosmuo, pilvas, šlaunys, žastai, smakras ir kt.).

Renkantis operaciją pacientas turi realistiškai vertinti laukiamus operacijos rezultatus, galimas komplikacijas, planuoti pooperacinį periodą. Siekis atitikti grožio idealą ar kito žmogaus lūkesčius negali būti operacijos tikslas.
Pacientas turi suprasti, kad medicina nėra tikslusis mokslas ir nors medicinos personalas deda visas pastangas, kad būtų pasiektas pageidaujamas ir laukiamas rezultatas, kartais to padaryti nepavyksta.

Operacijos aprašymas

Riebalų siurbimas dažniausiai atliekamas bendroje nejautroje, tačiau kartais procedūrą galima atlikti ir nuskausminus vietiškai.

Prieš nusiurbiant riebalus, aptartos kūno sritys (1 pav.) infiltruojamos tirpalu, kuriame yra vietinių anestetikų ir adrenalino, tai sumažina kraujavimą operacijos metu ir užtikrina paprastesnį nuskausminimą po jos. Infiltracijos kaniulė į paodį įkišama per nedidelius operacinius pjūvelius, per kuriuos vėliau kišama ir riebalų siurbimo kaniulė.

Riebalai iš paciento paodžio siurbiami kaniule (2pav.), naudojant neigiamą slėgį. Neigiamas slėgis gali būti sukuriamas vakuuminiu siurbliu arba vienkartiniu švirkštu sujungtu su kaniule. Gydytojas švytuokliniais judesiais tolygiai siurbia riebalinį audinį įvairiame paodžio gylyje. Taip galima nusiurbti nuo keliasdešimt mililitrų iki kelių litrų skystos riebalų masės. Po operacijos odos pjūveliai užsiuvami. Kartais siurbimo vietose kelioms dienoms paliekami drenai, per kuriuos nuteka audinių skystis.

Po operacijos

Pirmomis paromis po operacijos rekomenduojama ramybė, esant reikalui, medikamentinis nuskausminimas. Po operacijos 1-2 mėn. gali tekti nešioti spaudžiantį korsetą ar specialias elastines kelnes, taip sumažinant nusiurbtų vietų tinimą. Leistinas fizinis aktyvumas po operacijos labai priklauso nuo operacijos apimties. Jei nusiurbtos kelios sritys, gali tekti iki kelių savaičių riboti intensyvų fizinį krūvį, o vėliau palaipsniui grįžti prie sau įprastos veiklos.

Su operavusiu gydytoju reikia detaliai aptarti žaizdų priežiūrą ir kitas pooperacines rekomendacijas.

Riebalų siurbimo rezultatas pasimato tik atslūgus tinimui. Tai gali užtrukti iki kelių mėnesių. Rezultatas yra ilgalaikis, tačiau jis labai priklauso nuo gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo, mitybos ir natūraliai organizme vykstančių procesų, tokių kaip senėjimas.

Galimos komplikacijos

Žinomos ir dažnai pasitaikančios komplikacijos

Operacinę riziką didina rūkymas, nutukimas, lėtinės širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, cukrinis diabetas ir kitos endokrininės sistemos ligos, kai kurios kitos lėtinės ligos. Prieš operaciją būtina įspėti gydytoją, jei sergate arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, autoimuninėmis ligomis, kraujo krešumo sutrikimais ar kitomis lėtinėmis ligomis, esate alergiškas, rūkote, vartojate vaistus ar maisto papildus.

Kontūro nelygumai riebalų siurbimo zonose (5-100%).
Odos perteklius ir/ar raukšlėjimasis nusiurbtoje srityje (iki 5%).
Nepageidaujamas pooperacinių žaizdų ir dūrių randėjimas, randų hipertrofija (iki 5%).
Kraujosruvos riebalų siurbimo ir suleidimo zonose ir gretimose srityse (iki 10%).
Užsitęsęs pooperacinių žaizdų gijimas (iki 5%).
Infekcija (iki 2%).

Asimetrija (iki 100%).
Skysčio kaupimasis, užsitęsęs tinimas riebalų siurbimo zonose (iki 5%).
Odos jutimo pasikeitimas (1-5%).
Užsitęsęs skausmas (5%).
Odos spalvos pokyčiai (iki 3%).
Pakartotinės operacijos poreikis (iki 5%).